Šizofrenija – tai sudėtinga, lėtinė ir sisteminė psichikos liga, kuriai būdingi gilūs mąstymo, emocijų, valios, motorikos ir elgesio sutrikimai. Nors ši liga dažnai siejama su kliedesiais ir haliucinacijomis, iš tiesų ji paveikia visą žmogaus psichiką, o ilgainiui – ir asmenybę. Mediciniškai šizofrenija yra ne epizodinis, o visą organizmą apimantis sutrikimas, kuris dažnai lemia ilgalaikius funkcinius pokyčius.

Šizofrenijos reikšmė

Žodis „šizofrenija“ kilęs iš graikų kalbos: schizo – skaidyti, phren – protas. Tai simbolizuoja psichikos funkcijų susiskaidymą – mąstymas, emocijos ir elgesys nustoja būti vieningas darinys. Šizofrenijos atveju žmogaus mintys, jausmai ir veiksmai dažnai atrodo tarsi nesusiję tarpusavyje.

Paplitimas

Šizofrenija pasireiškia maždaug 1 proc. populiacijos. Dažniausiai susergama nuo 20 iki 30 metų, tačiau gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje. Vyrai paprastai suserga anksčiau ir jų ligos eiga būna sudėtingesnė. Nors šiuolaikinė farmakologija pažengė toli, visiškai išgydyti šizofrenijos kol kas neįmanoma, tačiau simptomus galima sėkmingai valdyti.

Kas vyksta sergant šizofrenija?

• Sutrikdomas psichikos funkcijų suderinamumas – mąstymas, emocijos, valia ima veikti nepriklausomai viena nuo kitos.
• Būdingas psichinio aktyvumo sumažėjimas, ypač intelektinėje veikloje.
• Ryškus emocijų nuskurdimas, monotoniškumas.
• Dažnai pasireiškia autistinis mąstymas – užsisklendimas savyje, bendravimo vengimas.
• Ilgainiui vystosi valios sutrikimai – žmogus tampa pasyvus, praranda iniciatyvą.
• Nepaisant sutrikimų, atmintis išlieka gana gera.

Diagnostiniai kriterijai (pagal TLK-10)

A kriterijus: bent vienas iš šių simptomų turi būti ryškus:

• Kliedesiai
• Haliucinacijos
• Dezorganizuota kalba

Taip pat būdingas:

• Dezorganizuotas elgesys
• Emocijų nuskurdimas

B kriterijus: pradžia lėta, nepastebima, arba ūmi (pvz., su vaizdiniais kliedesiais).

C kriterijus: simptomai trunka mažiausiai 6 mėnesius.

D, E, F kriterijai: būtina atmesti kitas galimas būkles – šizoafektinį, depresinį ar bipolinį sutrikimą, taip pat medžiagų vartojimą ar autizmą.

Šizofrenijos simptomų grupės

1. Pozityvūs simptomai (tai, ko įprastai nebūna):

• Kliedesiai – klaidingi, nekoreguojami įsitikinimai, neatitinkantys realybės (pvz., kad žmogų seka, nuodija, jis turi ypatingą misiją).
• Haliucinacijos – jutiminiai potyriai be išorinio dirgiklio, dažniausiai girdimi balsai.
• Šizofazinė (nerišli) kalba – padrikos, neaiškios, sunkiai suprantamos frazės, kartais be gramatinės struktūros.
• Dezorganizuotas elgesys – veiksmai, neturintys aiškios prasmės, neadekvatūs situacijai, keistas apsirengimas, mimika.

2. Negatyvūs simptomai (tai, kas nyksta):

• Emocijų skurdumas – veido išraiškų sumažėjimas, silpnos emocinės reakcijos, „tuščias žvilgsnis“.
• Valios praradimas (abulija) – motyvacijos stoka, nesugebėjimas pradėti ar tęsti veiklos.
• Socialinė izoliacija – vengimas žmonių, bendravimo, atsiribojimas nuo artimųjų.
• Iniciatyvos ir motyvacijos stoka (avolicija) – prarandamas domėjimasis veiklomis, nesugebėjimas planuoti ar siekti tikslų.

3. Kognityviniai simptomai:

• Sutrikusi dėmesio koncentracija – sunku išlaikyti dėmesį pokalbio metu ar atliekant užduotis.
• Sumažėjusi darbinė atmintis – prastai įsimenama nauja informacija, pamirštami neseniai girdėti faktai.
• Sunkumai sprendžiant kasdienes problemas – pablogėjęs gebėjimas priimti sprendimus, planuoti, organizuoti veiklą.