Daugelis žmonių svajoja apie gyvenimą be streso – ramų, be įtampos, emocinių sukrėtimų ar netikėtumų. Tačiau realybė tokia: stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, ir siekti visiško jo nebuvimo – ne tik nerealu, bet ir žalinga.

Kas yra stresas iš tikrųjų?

Stresas – tai organizmo mobilizacija reaguoti į pokyčius. Jis suaktyvina mūsų fiziologines ir psichines sistemas tam, kad galėtume prisitaikyti, išspręsti situaciją arba apsaugoti save.

Be streso:

• neturėtume motyvacijos veikti,
• lėtėtų reakcijos,
• mažėtų darbingumas,
• trūktų vidinio sužadinimo, energijos.

Geras ir blogas stresas: eustresas ir distresas

– Eustresas – tai „gerasis“ stresas, kuris suteikia jėgų, įkvepia veikti, padeda susikoncentruoti. Pavyzdžiui, nedidelė įtampa prieš pristatymą gali pagerinti rezultatus.

– Distresas – „blogasis“ stresas, kuris išsekina, sukelia įtampą, nerimą, fizinius simptomus. Jis kyla tada, kai stresas užsitęsia ir žmogus nepajėgia jo suvaldyti.

Ar galima visiškai išvengti streso?

Ne. Net pozityvūs įvykiai (vestuvės, gimtadienis, kelionės) sukelia stresą – juk tai pokyčiai, o pokyčiai reikalauja prisitaikymo.

Be streso gyvenimas taptų:

• monotoniškas,
• nuobodus,
• psichologiškai tuščias.

Būtent todėl mes ir ieškome iššūkių, įvairovės, naujovių – nes optinis stresas padeda jausti gyvenimo pulsą.

Ką verta siekti vietoj „gyvenimo be streso“?

• Išmokti valdyti stresą, o ne jo vengti.
• Siekti balanso tarp iššūkių ir poilsio.
• Atpažinti, kada stresas veikia motyvuojančiai, o kada jau alina.
• Turėti strategijas, kaip su juo tvarkytis.

Pavyzdžiui, ryte po šalto dušo ar mankštos – organizmas patiria trumpalaikį stresą, bet mes jaučiamės energingesni, labiau pasiruošę dienai. Tai eustresas.

Jei stresą nuolat ignoruojame ir nieko nekeičiam – jis kaupiasi, pavirsta distresu, o tai jau rizika sveikatai.

Taigi, vietoj to, kad siektume gyvenimo be streso – mokykimės jį priimti ir paversti savo sąjungininku. Stresas – tai ženklas, kad kažkas vyksta. Klausykime jo, bet neleiskime, kad jis mus valdytų.