Neurotiškumas yra vienas iš asmenybės bruožų. Kaip ir kiti asmenybės bruožai, jis egzistuoja kontinuume, tai yra – nuo žemo iki aukšto lygio, o dauguma žmonių atsiduria kažkur per vidurį. Aukštesniu neurotiškumu pasižymintys asmenys dažnai apibūdinami kaip nerimastingi, linkę pernelyg jaudintis ar itin jautriai reaguoti į kasdienius iššūkius. Nors kartais toks jautrumas romantizuojamas ar pristatomas kaip savita asmenybės ypatybė, iš tiesų neurotiškumas siejamas su didesniu polinkiu į nerimą, savikritiką, neigiamą mąstymą ir net depresines būsenas.
Kas yra neurotiškumas?
Neurotiškumas (angl. neuroticism) – tai asmenybės bruožas, atspindintis žmogaus emocinio stabilumo lygį. Dažniausiai jis apibūdinamas kaip polinkis į neigiamas emocijas, silpnesnę savireguliaciją, t. y., sunkumus valdant impulsus ir emocines reakcijas, prastesnį gebėjimą tvarkytis su stresu, stiprias reakcijas į suvokiamas grėsmes bei polinkį skųstis.
Žmonės, kuriems būdingas aukštesnis neurotiškumo lygis, dažnai greitai emociškai sužadinami ir jiems sunkiau nusiraminti, kai jie jaučiasi susijaudinę, įsitempę ar sunerimę. Jiems būdingas ne tik intensyvesnis emocinis atsakas, t. y., stipresnės ir greitesnės emocinės reakcijos į kasdienius įvykius, bet ir lėtesnis grįžimas į emocinę pusiausvyrą po stresinių patirčių.
Neurotiškumo samprata turi istorines šaknis – ji siejama su ankstyvaisiais psichoanalitiniais požiūriais, o vėliau buvo reikšmingai išplėtota asmenybės psichologijoje. Šiandien neurotiškumas laikomas vienu iš penkių pagrindinių, ilgalaikių asmenybės bruožų, naudojamų žmonių asmenybei apibūdinti ir suprasti.
Kaip pasireiškia neurotiškumas?
Asmenys, kuriems būdingas aukštesnis neurotiškumo lygis, dažnai pasižymi tam tikrais pasikartojančiais emociniais ir elgesio bruožais.
Bendras polinkis į neigiamas emocijas. Aukštesnio neurotiškumo žmonės dažniau patiria nerimą, dirglumą ar vidinę įtampą net ir situacijose, kurios kitiems atrodytų neutralios ar nereikšmingos. Jiems būdingas žemesnis emocinis stabilumas, todėl emocinės būsenos gali greitai kisti.
Abejojimas savimi ir padidėjęs jautrumas vertinimui. Tokie asmenys dažnai linkę abejoti savimi, sustiprintai stebėti savo elgesį, gali būti drovesni ar jautresni tam, kaip juos vertina kiti. Neurotiški žmonės neretai patiria ryškius nuotaikų svyravimus, liūdesį ar prislėgtumą, o kai kuriais atvejais – ir depresines nuotaikas.
Prastesnis streso toleravimas ir mažesnis psichologinis atsparumas. Jie lengviau patiria stresą, greičiau susijaudina ar pasimeta sudėtingose situacijose, jiems sunkiau išlikti ramiais esant spaudimui. Be to, būdingas lėtesnis atsistatymas po sunkesnių patirčių – nesėkmės ar iššūkiai greičiau išsekina ir ilgiau veikia emocinę savijautą.
Nuolatinis nerimavimas dėl įvairių gyvenimo sričių. Neutralios ar neaiškios situacijos gali būti suvokiamos kaip grėsmingos, o nedidelės problemos – interpretuojamos kaip itin sunkios ar neįveikiamos.
Taip pat gali pasireikšti sunkumai kontroliuojant emocijas ar impulsus „čia ir dabar“, polinkis į pavydą ar nepasitenkinimą lyginant save su kitais, frustracija ar pyktis dėl kasdienių, menkų dirgiklių, taip pat baimės ar kaltės jausmas net dėl smulkių dalykų.
Šie bruožai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu, tačiau jų visuma padeda suprasti, kaip neurotiškumas formuoja žmogaus emocinę patirtį ir kasdienį funkcionavimą.
Pavyzdžiui, neurotiškas žmogus gali būti itin savikritiškas ir nuolat abejoti savo sprendimais bei veiksmais. Net ir atlikęs užduotį sėkmingai, jis gali ilgai svarstyti, ar nepadarė klaidos, ar kiti jo neįvertino neigiamai. Toks žmogus dažnai patiria intensyvesnes emocines reakcijas – jo nuotaika gali greitai keistis, o nedideli kasdieniai nesklandumai sukelti stiprų stresą ar dirglumą. Jis gali būti linkęs pervertinti kitų žmonių nuomonę apie save, nuolat analizuoti socialines situacijas ir interpretuoti jas kaip grėsmingas ar atstumiančias, net jei objektyvių tam priežasčių nėra.
Neurotiškumo priežastys
Kodėl vieni žmonės pasižymi aukštesniu neurotiškumo lygiu nei kiti? Tyrimai rodo, kad neurotiškumą – kaip ir kitus asmenybės bruožus – iš dalies lemia genetiniai veiksniai, taip pat aplinkos įtaka, kurios dalis vis dar nėra iki galo aiški.
Pavyzdžiui, kai kurie duomenys leidžia manyti, kad asmenys, patyrę sunkesnę ar mažiau stabilią vaikystę, suaugę dažniau pasižymi aukštesniu neurotiškumo lygiu. Tai rodo, jog ankstyvosios gyvenimo patirtys gali turėti ilgalaikį poveikį emociniam jautrumui ir polinkiui patirti neigiamas emocijas vėlesniame gyvenime.
Kaip neurotiškumas veikia elgesį?
Neurotiškumas susijęs su žmogaus reakcija į aplinkos įvykius, stresą ir kasdienes situacijas. Šis asmenybės bruožas gali pasireikšti tiek prisitaikančiais, tiek sunkumų keliančiais elgesio modeliais.
Aukštesniu neurotiškumo lygiu pasižymintys žmonės dažniau atkreipia dėmesį į galimas neigiamas pasekmes ar rizikas. Toks padidintas budrumas tam tikrose situacijose gali būti naudingas, nes padeda anksčiau pastebėti pavojus, geriau pasiruošti galimiems sunkumams ir atsakingiau planuoti veiksmus. Pavyzdžiui, psichologijos tyrimai rodo, kad neurotiškumas gali būti siejamas su aukštesniais akademiniais pasiekimais.
Vis dėlto šis asmenybės bruožas neretai turi ir neigiamą poveikį elgesiui. Vienas dažniausių sunkumų – prastesnis nerimo ir streso valdymas. Žmogui gali būti sunku sustabdyti nuolat pasikartojančias mintis, nusiraminti ar adekvačiai reaguoti į stresines situacijas. Kai kuriais atvejais aukštas neurotiškumo lygis gali prisidėti prie nerimo ar depresijos sutrikimų išsivystymo.
Tyrimai taip pat rodo, kad neurotiškumas gali būti susijęs su sveikatai nepalankiais elgesio modeliais. Pavyzdžiui, žmonės, pasižymintys aukštesniu neurotiškumo lygiu, rečiau nuosekliai rūpinasi savo gerove ir dažniau įsitraukia į žalingą elgesį, tokį kaip psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Apskritai žmonėms, kurių neurotiškumo lygis yra aukštas, būdingas greitas ir intensyvus emocinis reagavimas į įvairias situacijas. Jų emocinė sistema greitai suaktyvėja, tačiau grįžimas į ramesnę, subalansuotą būseną dažnai užtrunka. Dėl šios priežasties jie gali patirti didesnį emocinį nestabilumą ir sunkumų reguliuodami tiek emocijas, tiek su jomis susijusį elgesį.
Nepaisant iššūkių, neurotiški žmonės turi ir stipriųjų pusių. Tyrimai rodo, kad jie dažniau pasižymi kūrybiškumu, daug laiko skiria apmąstymams, yra jautrūs kitų žmonių jausmams ir pasižymi didesniu emociniu gilumu bei empatija.
Koks Jūsų neurotiškumo bruožo lygis?
Atlikite nemokamą testą ir sužinokite
Pažinkite save giliau, atlikę mokslu grįstą asmenybės bruožų testą.
Kaip neurotiškumas veikia santykius?
Neurotiškumas gali turėti reikšmingą poveikį asmeniniams ir tarpasmeniniams santykiams. Aukštesnis šio asmenybės bruožo lygis neretai lemia intensyvesnes emocines reakcijas, kurios daro įtaką bendravimui, konfliktų sprendimui ir tarpusavio pasitikėjimui.
Padidėjęs dirglumas ir erzinantis elgesys
Neurotiški žmonės kartais gali erzinti aplinkinius. Tai dažniausiai susiję ne su sąmoningu noru kenkti, o su emociniais sunkumais ir vidine įtampa, kuri pasireiškia elgesiu. Tokie asmenys gali:
- dažnai kritikuoti kitus,
- būti pernelyg priklausomi nuo aplinkinių ir dažniau prašyti pagalbos, užuot sprendę problemas savarankiškai,
- nuolat skųstis,
- dažnai ieškoti patvirtinimo ar nuraminimo,
- smulkias problemas sureikšminti ir paversti didelėmis.
Ilgainiui toks elgesys gali varginti artimuosius ir didinti emocinę distanciją santykiuose.
Dažnesni konfliktai
Aukštas neurotiškumo lygis taip pat siejamas su dažnesniais konfliktais. Stiprios emocinės reakcijos gali lemti impulsyvų elgesį, pavyzdžiui, staigų pyktį ar konfrontaciją net ir kasdienėse situacijose. Smulkūs dirgikliai gali sukelti stiprų emocinį atsaką, kuris pasireiškia pykčiu, rėkimu ar kaltinimais.
Kai kurie neurotiški žmonės linkę pernelyg nerimauti ir, remdamiesi šiomis baimėmis, kaltinti kitus. Tai gali pasireikšti nepagrįstais įtarimais partnerio neištikimybe ar agresyviu draugų kaltinimu, kas ilgainiui silpnina pasitikėjimą ir artumą.
Be to, polinkis į smulkmeniškumą ir perfekcionizmą gali lemti tai, kad užduotys lieka nebaigtos, o tai taip pat sukelia įtampą ir nusivylimą santykiuose.
Patikimumo stoka
Neurotiškumas pasižymi emociniu nestabilumu, todėl aplinkiniai gali pradėti tokį žmogų vertinti kaip nepatikimą. Jei asmuo dažnai praranda savitvardą ar panikuoja susidūręs su sunkumais, kitiems gali atrodyti, kad juo sunku pasikliauti sudėtingose situacijose.
Žemas streso toleravimas gali turėti pasekmių ir profesinėje, ir asmeninėje srityje. Pavyzdžiui, vadovai gali abejoti tokio darbuotojo tinkamumu darbui, kur reikalinga didesnė atsakomybė, o romantiniai partneriai gali jausti nesaugumą dėl bendros ateities.
Padidėjęs kaltės jausmas
Žmonės, turintys aukštą neurotiškumo lygį, dažnai jaučia kaltę net dėl dalykų, kurie nuo jų nepriklauso. Tai gali pasireikšti nuolatiniu atsiprašinėjimu, perdėtu savęs kaltinimu ar ilgalaikiu grįžimu prie senų situacijų, kurios jau seniai nebeturi realios reikšmės.
Nors pačiam žmogui gali atrodyti, kad toks kaltės jausmas yra būtinas ar net naudingas, iš tikrųjų jis gali stumti kitus žmones tolyn ir neigiamai veikti santykius. Be to, nuolatinė kaltė didina nerimo ir depresijos riziką.
Poveikis vaikų gerovei
Jeigu neurotiškas žmogus augina vaikus, jis gali būti labiau linkęs į perdėtą globą. Tokie tėvai dažniau riboja vaikų veiklas, baimindamiesi galimų pavojų, arba priima sprendimus už vaiką, manydami, kad „žino geriausiai“.
Per didelė kontrolė ir apsauga gali neigiamai paveikti vaiko raidą – vaikai gali tapti labiau priklausomi, vengti rizikos, sunkiau ugdyti savarankiškus įveikos įgūdžius. Tai siejama su didesne psichologinių sunkumų ir nerimo rizika.
Kaip padėti sau, jei būdingas aukštesnis neurotiškumas?
Jeigu žmogui būdingas aukštas neurotiškumo lygis ir jis pastebi, kad tai neigiamai veikia jo santykius ar savijautą, yra būdų, kaip sumažinti neigiamą šio bruožo poveikį.
Suprasti, kad pokyčiai yra įmanomi
Nors asmenybės bruožai laikomi gana stabiliais laikui bėgant, jie gali keistis ir būti sąmoningai valdomi. Net jei pats neurotiškumo lygis išlieka panašus, žmogus gali išmokti kitaip reaguoti į situacijas, mažinti automatinį emocinį atsaką ir stiprinti teigiamas šio bruožo puses. Suvokimas, kad turime bent dalinę kontrolę savo reakcijoms, yra svarbus pirmasis žingsnis link sveikesnio elgesio.
Vesti dėkingumo dienoraštį
Dėkingumo praktika padeda perorientuoti dėmesį nuo trūkumų prie to, kas veikia. Reguliarus rašymas apie dalykus, už kuriuos esame dėkingi, primena, kad net ir netobulame gyvenime yra daug teigiamų aspektų. Tai gali būti trumpa kasdienė praktika – ryte arba vakare – padedanti subalansuoti neigiamą mąstymą. Atsisiųskite dėkingumo žurnalą tapdami mūsų nariais.
Praktikuoti dėmesingumą
Dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos padeda išlikti dabarties momente ir sąmoningiau stebėti savo emocijas, jų nevertinant ir neeskaluojant. Tai gali padėti geriau valdyti emocinius svyravimus, sumažinti stresą ir prisidėti prie bendros fizinės bei emocinės gerovės.
Lavinti problemų sprendimo įgūdžius
Problemų sprendimas apima situacijos analizę atsitraukiant nuo emocijų ir ieškant realistiškų sprendimų. Toks požiūris sumažina impulsyvių, neigiamų reakcijų tikimybę ir leidžia aktyviai spręsti problemas, užuot jas nuolat kaupus ar pergyvenus.
Rasti būdų sumažinti stresą
Lėtinis stresas sustiprina neigiamą emocinį foną, todėl svarbu sąmoningai ieškoti būdų jam mažinti. Tai gali būti fizinis aktyvumas, meditacija, joga ar kūrybinė veikla – piešimas, tapyba, rankdarbiai ar kita saviraiškos forma. Reguliarus streso „iškrovimas“ sukuria daugiau erdvės teigiamoms emocijoms.
Kreiptis profesionalios pagalbos
Jeigu neurotiškumo apraiškos tampa sunkiai valdomos arba reikšmingai trukdo kasdieniam gyvenimui, psichologinė pagalba gali būti labai naudinga. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti valdyti nerimą ir pasikartojančias neigiamas mintis, o priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) – išmokti konstruktyviau gyventi su neigiamomis emocijomis, jų nebandant nuolat slopinti ar kontroliuoti.
Koks Jūsų neurotiškumo bruožo lygis?
Atlikite nemokamą testą ir sužinokite
Pažinkite save giliau, atlikę mokslu grįstą asmenybės bruožų testą.
Pabaigai
Svarbu prisiminti, kad aukštas neurotiškumo lygis neapibrėžia žmogaus kaip „blogo“ ar probleminio. Šis asmenybės bruožas turi ir teigiamų aspektų. Neurotiški žmonės dažnai yra pastabūs, jautrūs aplinkai ir gebantys greitai atpažinti galimas grėsmes ar problemas. Jie linkę iš anksto numatyti rizikas, ieškoti sprendimų ir rūpintis kitų saugumu.
Teigiamoji neurotiškumo pusė taip pat pasireiškia didesniu emociniu jautrumu ir empatija. Tokie žmonės dažnai gerai jaučia kitų emocines būsenas, stengiasi atsižvelgti į aplinkinių jausmus ir būti dėmesingi jų poreikiams. Šis jautrumas gali tapti stiprybe, ypač santykiuose ar srityse, kur svarbus emocinis įžvalgumas.
Jeigu šios savybės derinamos su vidiniu darbu, padedančiu geriau valdyti neigiamas mintis ir emocijas, neurotiškas elgesys gali būti nukreiptas konstruktyvia linkme. Mokantis sąmoningiau reaguoti, stiprinant emocijų reguliavimo įgūdžius ir mažinant automatinį neigiamą atsaką, šis asmenybės bruožas gali pradėti tarnauti žmogaus gerovei, o ne ją silpninti.
Svarbiausia – pažinti savo stiprybes ir jas išnaudoti, kartu sąmoningai dirbant su tais neurotiškumo aspektais, kurie kelia sunkumų. Toks balansas leidžia išlaikyti emocinį jautrumą ir budrumą, kartu didinant vidinį stabilumą ir gyvenimo kokybę.
