Gyvenime pasitaiko situacijų, kurias, kad ir kaip stengtumėmės, negali pakeisti. Tai gali būti artimojo mirtis, neišvengiama netektis, liga, sužlugę santykiai ar kiti gilūs praradimai. Tokio tipo patirtys iš esmės skiriasi nuo įprasto kasdienio streso – jos ne reikalauja sprendimo, o išbando mūsų gebėjimą priimti, gedėti, išgyventi.

Ką daryti, kai situacijos pakeisti neįmanoma?

1. Leisti sau jausti

Gedulas, pyktis, bejėgiškumas – tai natūralios reakcijos. Užuot neigę ar slopinę emocijas, leiskime sau jas patirti. Tai procesas, kuris padeda palaipsniui priimti tai, kas įvyko.

„Išsipasakok, išverk, išgedėk. Ir jei po savaitės vis dar norisi pasakoti – pasakok dar kartą.“

2. Rūpintis kūnu

Fiziologinis išsekimas stiprina emocinį skausmą.

• Reguliarus miegas,
• šiltas maistas,
• švelnus judesys (vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai),
• visa tai padeda kūnui atgauti bent dalį pusiausvyros.

3. Kalbėjimas – tai gydymas

Kartais atrodo, kad jau viską išsipasakojome. Tačiau kartojimas – tai ne silpnumo, o gijimo ženklas. Kalbėkite tiek, kiek reikia – su artimaisiais, psichologu, ar net dienoraštyje.

4. Neieškoti prasmės iškart

Kartais bandome suprasti: „kodėl man? ką tai reiškia? ką turėčiau išmokti?“ Tačiau prasmė dažnai ateina ne tada, kai ieškai, o kai išbūni. Svarbiausia – pergyventi, išbūti, o ne iškart suprasti.

5. Orientuotis į tai, ką galiu kontroliuoti

Jei situacijos pakeisti negaliu, galiu pasirinkti, kaip į ją reaguoti. Galiu kurti mažus kasdienius ritualus, įnešančius saugumo: puodelis arbatos, pasivaikščiojimas, skaitymas, bendravimas.

6. Leisti laikui dirbti savo darbą

Laikas – ne viską išgydantis, bet tikrai minkštinantis. Tai nereiškia, kad skausmo neliks, bet jis pasikeis – taps tylesnis, gilesnis, labiau atpažįstamas.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei ilgą laiką:

• sunku kasdien atlikti įprastus veiksmus,
• stipriai trinka miegas, apetitas,
• išgyvenate beprasmybę ar kaltę,
• kyla minčių apie mirtį – būtina kreiptis į specialistą.

Psichologinė pagalba neišspręs situacijos, bet padės ją tverti.

Ne viską gyvenime galime pakeisti. Bet galime išmokti išbūti, kai skauda. Leisti sau verkti, kalbėti, ilsėtis. Leisti sau gyti. Kai kurioms situacijoms sprendimų nėra, bet yra kelias – išgyventi, kad po truputį vėl būtų galima gyventi.