Šizofrenija yra sudėtinga psichikos liga, kurios diagnozavimas reikalauja kruopštaus vertinimo. Nors liga pasireiškia įvairiais simptomais, diagnozei nustatyti būtina laikytis tam tikrų kriterijų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šizofrenijos diagnostinius kriterijus, skirtumus nuo kitų psichikos sutrikimų ir diagnozavimo procesą.

Kokie kriterijai naudojami šizofrenijos diagnozei?

Šizofrenijos diagnozė nustatoma remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10) ir Amerikos psichiatrų asociacijos Diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-5). Diagnozuojant šizofreniją, specialistai vertina simptomų pobūdį, trukmę ir jų poveikį žmogaus gyvenimui.

Pagrindiniai šizofrenijos diagnostiniai kriterijai

A kriterijus: pagrindiniai simptomai

Per didžiąją laiko dalį per mažiausiai vieną mėnesį turi būti bent du iš šių simptomų:

1. Kliedesiai – stiprūs, klaidingi įsitikinimai, nepaisant akivaizdžių įrodymų.
2. Haliucinacijos – garsinės, regos ar kitų pojūčių haliucinacijos.
3. Dezorganizuota kalba – padrikos mintys, sunkiai suprantama kalba.
4. Labai dezorganizuotas elgesys arba katatonija – neadekvatūs ar nekoordinuoti judesiai, sustingimas.
5. Emocijų nuskurdimas, sumažėjęs socialinis aktyvumas ir motyvacijos praradimas.

B kriterijus: funkcinis sutrikimas

– Žmogus nebegali normaliai funkcionuoti darbe, socialinėje aplinkoje ar rūpintis savimi taip, kaip galėjo anksčiau.

C kriterijus: simptomų trukmė

– Sutrikimo požymiai turi tęstis bent šešis mėnesius, iš kurių bent vienas mėnuo turi būti aktyvi ligos fazė.

D kriterijus: atskyrimas nuo kitų psichikos sutrikimų

– Turi būti atmesti kiti psichikos sutrikimai, tokie kaip šizoafektinis sutrikimas, depresija su psichoziniais simptomais ar bipolinis sutrikimas.

E kriterijus: atmetama psichoaktyvių medžiagų įtaka

– Simptomai neturi būti sukelti narkotikų, alkoholio ar vaistų poveikio.

F kriterijus: skirtumas nuo autizmo ar kitų raidos sutrikimų

– Jei žmogus nuo vaikystės turėjo autizmo spektro sutrikimą, šizofrenija gali būti diagnozuojama tik tuo atveju, jei atsiranda ryškūs kliedesiai ar haliucinacijos.

Kaip atskirti šizofreniją nuo kitų psichikos sutrikimų?

Kai kurie psichikos sutrikimai gali turėti panašių simptomų, todėl svarbu tinkamai diferencijuoti šizofreniją nuo kitų ligų:

• Šizoafektinis sutrikimas – turi tiek šizofrenijos, tiek depresijos arba bipolinio sutrikimo požymių, tačiau emociniai svyravimai yra ryškesni nei sergant šizofrenija.
• Bipolinis sutrikimas su psichoziniais epizodais – psichoziniai simptomai (pvz., kliedesiai) dažniausiai pasireiškia tik manijos ar depresijos epizodų metu.
• Sunki depresija su psichoziniais simptomais – psichoziniai simptomai būna tik esant stipriai depresinei būsenai, o šizofrenijos atveju jie gali būti nuolatiniai.
• Delyro būklė – laikinas sąmonės sutrikimas, dažnai susijęs su fizinėmis ligomis ar apsinuodijimais.

Kaip diagnozuojama šizofrenija?

Diagnozę gali nustatyti tik psichiatras, remdamasis paciento būklės įvertinimu ir surinkta informacija.

Diagnostikos procesas:

1. Išsamus paciento pokalbis – specialistas išklauso paciento patirtį, simptomus, stebi elgesį.
2. Artimųjų apklausa – renkami duomenys apie paciento elgesio pokyčius.
3. Psichologiniai testai – įvertinamas mąstymas, suvokimas ir emocijos.
4. Organinių ligų atmetimas – gali būti atliekami kraujo tyrimai, galvos smegenų MRT ar EEG.

Kodėl svarbu laiku diagnozuoti šizofreniją?

Šizofrenijos simptomai gali pablogėti laikui bėgant, jei liga nėra gydoma. Ankstyva diagnozė leidžia:

• Pradėti medikamentinį ir psichoterapinį gydymą, kuris sumažina simptomus.
• Užkirsti kelią socialinei izoliacijai ir funkcijų praradimui.
• Padidinti žmogaus galimybes išlaikyti darbą ir santykius.

Šizofrenijos diagnozė reikalauja kruopštaus įvertinimo, nes simptomai gali būti panašūs į kitus psichikos sutrikimus. Norint nustatyti diagnozę, būtina, kad simptomai tęstųsi bent šešis mėnesius ir turėtų didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui. Laiku kreipiantis pagalbos, galima žymiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią ligos progresavimui.