Šizofrenija – tai liga, kuri veikia ne tik žmogaus mąstymą ir emocijas, bet ir jo elgesį, kasdienius įpročius bei išvaizdą. Ligos eigoje pacientai gali pradėti elgtis keistai, nesuprantamai aplinkiniams, o jų išvaizda gali tapti neįprasta ar neprižiūrėta. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šizofrenija keičia žmogaus elgesį ir išvaizdą, bei ką daryti artimiesiems, norint padėti sergančiajam.

Elgesio pokyčiai sergant šizofrenija

Šizofrenija gali sukelti labai skirtingus elgesio pokyčius – nuo socialinio užsidarymo iki neprognozuojamo ar agresyvaus elgesio. Pagrindiniai pasikeitimai priklauso nuo ligos formos ir eigos.

 1. Socialinė izoliacija ir atsiribojimas

• Žmogus vengia bendravimo su šeima ir draugais.
• Praranda susidomėjimą anksčiau mėgstamomis veiklomis.
• Gali nustoti lankyti darbą, mokyklą, neatsiliepti į skambučius.

Pavyzdžiui, studentas, kuris anksčiau buvo labai aktyvus, staiga nustoja bendrauti su draugais, užsidaro kambaryje ir nesidomi nei studijomis, nei hobiais.

 2. Dezorganizuotas ar keistas elgesys

• Veiksmai tampa chaotiški, nesuprantami aplinkiniams.
• Kartais pacientas atlieka pasikartojančius, nelogiškus judesius.
• Gali kalbėti pats su savimi, juoktis be priežasties ar staiga tapti agresyvus.

Pavyzdžiui, žmogus viešoje vietoje pradeda kalbėti su nematomais pašnekovais ar staiga ima šokti be jokios akivaizdžios priežasties.

 3. Ritualai ir nelogiški įpročiai

• Atliekami keisti, nelogiški veiksmai, pavyzdžiui, valandų valandas dėliojami daiktai tam tikra tvarka.
• Žmogus gali turėti ypatingas „taisykles“, kurios jam atrodo labai svarbios.

Pavyzdžiui, pacientas kiekvieną rytą turi atlikti tam tikrą judesių seką, kitaip mano, kad jam nutiks nelaimė.

 4. Agresyvumas ar įtarumas

• Kai kurie sergantieji gali tapti labai įtarūs, manyti, kad juos seka ar kad kas nors nori pakenkti.
• Gali atsirasti priešiškumas artimiesiems ar nepažįstamiems žmonėms.

Pavyzdžiui, žmogus gali pradėti manyti, kad kaimynai jį stebi per sienas, todėl nuolat dengia langus ir keičia maršrutus eidamas į parduotuvę.

Išvaizdos pokyčiai sergant šizofrenija

Šizofrenija dažnai sukelia reikšmingus išvaizdos pokyčius, nes žmogui tampa sunku rūpintis savimi arba jis ima rengtis ekscentriškai.

 1. Apleista higiena ir drabužiai

• Pacientai gali nustoti praustis, nevalyti dantų, nesikeisti drabužių.
• Plaukai tampa susivėlę, drabužiai nešvarūs.
• Gali būti nemalonus kūno kvapas dėl ilgai nesirūpinamos higienos.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris anksčiau rūpinosi savo išvaizda, tampa visiškai neprižiūrėtas – vaikšto su purvinais rūbais, nesiprausia ir nešukuoja plaukų.

 2. Keistas aprangos stilius

• Kartais sergantieji ima dėvėti nesezoninius ar visiškai nesuderinamus drabužius.
• Gali persistengti su aksesuarais ar rinktis ryškiai spalvotus, netikėtus derinius.

Pavyzdžiui, moteris, kurią anksčiau pažinojote kaip elegantišką, staiga pradeda dėvėti keistus, spalvotus drabužius, kombinuoja žiemines kepures su vasariniais batais.

 3. Sustingimas ar neįprasti judesiai

• Kai kurie pacientai gali valandų valandas likti nejudėdami vienoje pozoje.
• Kiti atlieka pasikartojančius, nepaaiškinamus judesius, pavyzdžiui, linguoja pirmyn atgal.

Pavyzdžiui, žmogus gali ilgai stovėti sustingęs, neatsakydamas į klausimus ir nereaguodamas į aplinką.

Kaip padėti žmogui, kurio elgesys pasikeitė?

Jei pastebėjote, kad artimo žmogaus elgesys ar išvaizda stipriai pasikeitė, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos.

 1. Nesmerkite ir nesijuokite

• Žmogus nepasirenka šių simptomų – tai ligos pasekmė.
• Kritika ar šaipymasis gali tik pabloginti jo savijautą.

 2. Kalbėkite ramiai ir palaikančiai

Užuot sakę „Kodėl tu neplauni plaukų?“, geriau sakykite „Matau, kad pastaruoju metu tau sunku rūpintis savimi. Kaip galėčiau padėti?“

 3. Paskatinkite kreiptis į gydytoją

• Jei žmogus nesuvokia savo problemų, bandykite įtikinti jį pasikonsultuoti su specialistu.
• Jei situacija pavojinga, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą arba kvieskite greitąją pagalbą.

Išvada

Šizofrenija gali stipriai pakeisti žmogaus elgesį ir išvaizdą – nuo socialinės izoliacijos iki apleistos higienos ar keisto apsirengimo. Artimųjų supratingumas ir tinkama pagalba gali padėti sergančiajam geriau suvaldyti ligos simptomus ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau pastebimi pasikeitimai ir pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus galės sėkmingai funkcionuoti visuomenėje.