Įprasta manyti, kad perdegimas patiriamas dėl darboholizmo. Iš tiesų žmogus gali perdegti ir dėl darbo stygiaus (arba išvis nedirbdamas), taip pat mokydamasis, sportuodamas ir siekdamas nerealiai aukštų rezultatų ar augindamas vaikus ir gyvendamas susikurtoje iliuzijoje, kuri prasilenkia su realia vaikų auginimo praktika. Mokslininkai ir  šiandien neturi vieningo atsakymo į klausimus – kokie aplinkos veiksniai sąlygoja perdegimą ir kokiomis savybėmis pasižymintys asmenys perdega. Tačiau atlikus mokslinės literatūros meta analizę, galima prieiti prie tolesnių išvadų.

Ribų nebrėžiantys asmenys

Ribos, arba kitaip – taisyklės, yra esminis mūsų sergėtojas. Ribos turi būti asmeninės (kas man priimtina, o kas ne), fizinės (kas gali mane liesti, kas ne), socialinės (kaip man priimtina bendrauti, o kaip ne), profesinės (už ką esu atsakingas, o už ką ne) ir t.t. Asmenys, negebantys nustatyti ribų, save pertempia, o tai veda į perdegimą. Nuolatiniai viršvalandžiai, neprašytas pagalbos teikimas, savo poreikių netenkinimas yra ribų nepaisymo požymiai. Taip pat svarbu suvokti, kad nesame visagaliai, kad net ir visa širdimi trokšdami ką nors pakeisti (mirtiną diagnozę pacientui, neįgalumą savo vaikui, finansinę padėtį pensininkams), vargiai galėtume tai padaryti. Svarbu įvertinti, kokios yra mūsų įtakos ribos, ir į tai susitelkti.

Globėjiški asmenys

Tai žmonės, trokštantys rūpintis kitais, bet stokojantys meilės sau. Tokie asmenys gali turėti nuostatą „galiu būti laimingas tik tada, kai laimingi yra tie, kurie šalia manęs“. Jie viską stengiasi atlikti labai gerai, nori visiems įtikti, nepakenčia, kai kas nors pyksta, negeba pasakyti „ne“. Gelbėtojas anksčiau ar vėliau pradeda reikšti nepasitenkinimą, kad niekas neatsilygina už jo pastangas ir paslaugas. Toks kartėlis būdingas nuo perdegimo kenčiančiam asmeniui. Įdomu tai, kad kuo labiau žmogus laukia teigiamo grįžtamojo ryšio už savo poelgį, paslaugą (darbą), tuo didesnė rizika, kad teks patirti frustraciją.

Tie, kuriems dėkingumas yra labai svarbus, neįsisąmonina to, priešingai – jie netgi atkakliai kartoja, kad jiems to (dėkingumo) nereikia. Jeigu nuoširdžiai kažkam padėję ir atidavę dalelę savęs, jaučiate kartėlį, nuolat galvojate („ruminuojate“) apie nedėkingumą, imate priekaištauti „aš tiek padariau dėl tavęs, o tu…“, mintyse skaičiuojate, kas kam liko skolingas, o galiausiai jaučiate pyktį – tai ženklai, kad pagalbą suteikėte ne iš tyro noro padėti, o vedami neįsisąmoninto padėkos poreikio. Padėkos alkis gali susiformuoti dėl vaikystėje patirto apleistumo, tėvų meilės trūkumo.

Nerealistinius lūkesčius puoselėjantys asmenys

Mes susikuriame įvairiausių lūkesčių ir tikimės kažko ypatingo iš savęs, savo vaikų, vyro, aplinkos, darbo. Problema kyla, kai realybė neatitinka tų lūkesčių. Teko aptikti netgi išrastą formulę: lūkesčiai – realybė = perdegimas.

Klaidingas nuostatas turintys asmenys

Žmogus gali laikytis griežtos savidisciplinos – pagal vadovėlį subalansuotas miego-mitybos-darbo-poilsio-judėjimo režimas, tačiau žlugdanti disfunkcinių įsitikinimų sistema gali juos vėl nuvesti į perdegimą, pavyzdžiui, perfekcionistinė nuostata „jei kažką daryti, tai tik gerai, o gerai negaliu padaryti, tai nėra prasmės išvis daryti“ veda į persidirbimą; įsitikinimas „jei būsiu gera, tai mane mylės“ rodo nepasotinamą dėkingumo, atlygio poreikį, kuris vėlgi veda į savęs pertempimą; nuostata „nesvarbu ko noriu aš, svarbu, kad kitiems būtų gerai“ rodo pripažinimo trūkumą, kurį turintys asmenys yra jautrūs kritikai ir save vertina kitų žmonių akimis. Taigi, svarbu įvertinti savo klaidingus įsitikinimus (rekomenduoju atlikti dr. Arlene Weissman disfunkcinių nuostatų testą, angl. Dysfunctional Attitude Scale) ir juos pakeisti adaptyviais.

Į pasiekimus susitelkę asmenys

Tokie žmonės siekia rezultatų bet kokia kaina. Paprastai jie pasižymi itin stipria motyvacija, turi pripažinimo, galios alkį, ignoruoja meilės, artumo, intymumo poreikius, todėl kyla problemos šiose srityse. Trūksta empatijos sau ir kitiems. Laikosi nuostatos: „galiu būti laimingas, kai rodau ypatingus rezultatus“ arba „būsiu mylimas už pasiekimus“. Į pasiekimus susitelkia tie, kurie vaikystėje buvo giriami už tai, kad kažką padarė, o ne už tai, kad pabandė ar kad jie tiesiog yra.

Per daug įsipareigojimų turintys asmenys

Viršvalandžiai, poilsio ir laisvalaikio nepaisymas, darbo pervertinimas gyvenime. Nuolatinis blaškymasis tarp užduočių. Pvz., dirba nuotoliu ir tuo pačiu metu atlieka namų ruošos ir darbinės veiklos užduotis. Arba darbe atlieka daug skirtingų užduočių. Atlieka daugiau su mažesniais resursais.

Ne pagal pomėgius dirbantys asmenys

Šie asmenys paprastai būna nuolat „įkaitę“, bet taip ir neperdega. Jie daug dirba, bet vis tiek jaučiasi  savęs nerealizavę, tarsi veiklai trūktų stimulo. Jie yra nusigręžę nuo savo autentiškosios savasties. Pasitaiko, kad pasirinkta profesija žmogui yra tinkama, tačiau nesutampa darbuotojo ir organizacijos propaguojamos vertybės. Pvz., darbe vertybėmis laikoma sparta, dinamiškumas, o darbuotojo vertybė – analitiškumas. Šiuo atveju darbuotojas nuolat abejos, ar teisingai pasirinko darbo sritį.