Stresas – tai neišvengiamas gyvenimo palydovas, su kuriuo kasdien susiduriame tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai. Dažnai žmonės streso sąvoką vartoja apibūdindami savo emocinę įtampą, tačiau iš tikrųjų stresas – tai daug platesnis reiškinys.

Streso samprata: kas tai?

Psichologijoje ir medicinoje stresas apibrėžiamas kaip nespecifinė organizmo reakcija į bet kokius aplinkos pokyčius. Tai reiškia, kad mūsų kūnas reaguoja į įvairiausius dirgiklius – tiek fizinius, tiek emocinius – vienodu biologiniu principu. Pokyčių nebūtinai suvokiame kaip grėsmę, bet mūsų organizmas vis tiek į juos reaguoja.

Pavyzdžiui, ryte suskambėjęs žadintuvas – tai pokytis, kuris sukelia fiziologinę reakciją, bet nebūtinai kelia stresą. Tačiau, jei išėję iš namų pamatome į mus lekiantį didelį šunį, iškart įsijungia mobilizacijos sistema – pasirengimas bėgti ar gintis.

Kaip veikia nervų sistema streso metu?

Poilsio metu mūsų organizme dominuoja parasimpatinė nervų sistema. Ji atsakinga už ramybę, virškinimą, energijos kaupimą. Tuomet esame atsipalaidavę, bet ne itin darbingi ar atsparūs.

Stresui prasidėjus, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, kuri ruošia kūną veiksmui:

• pagreitėja širdies plakimas,
• sutelkiamas dėmesys,
• padidėja raumenų tonusas,
• išsiskiria adrenalinas ir kiti streso hormonai.

Eustresas ir distresas: geras ar blogas stresas?

Stresas nėra savaime blogas reiškinys. Eustresas – tai teigiamas, motyvuojantis stresas, kuris padeda mums mobilizuotis, būti kūrybiškiems, energingiems ir produktyviems.

Tačiau kai stresas yra nuolatinis, stiprus ir mes neturime galimybės atsigauti – jis tampa distresu, t. y. neigiamu stresu. Distresas alina organizmą, mažina atsparumą, gali sukelti fizines ir psichologines ligas (pvz., širdies ligas, nerimą, depresiją).

Ar įmanoma išvengti streso?

Ne. Stresas yra gyvenimo dalis. Visgi, svarbu mokytis jį valdyti, o ne vengti. Stresas yra kaip energija – tinkamai ją nukreipus galime pasiekti gerų rezultatų, tačiau nevaldoma – ji mus degina iš vidaus.

Kaip ir su fiziniu aktyvumu, streso poveikis priklauso nuo intensyvumo ir trukmės. Trumpas, kontroliuojamas stresas gali būti naudingas, tačiau užsitęsęs ir per stiprus – žalingas.

Taigi, stresas – tai natūrali, biologinė reakcija į pokyčius. Jis mobilizuoja organizmą, didina darbingumą ir gali padėti pasiekti tikslų. Tačiau per ilgai trunkantis stresas pereina į distresą ir tampa žalingas. Suprasdami, kas yra stresas ir kaip jis veikia mūsų kūną, galime išmokti jį valdyti ir naudoti kaip resursą, o ne priešą.