Mūsų suvokimas apie pasaulį remiasi logika, patirtimi ir informacija, kurią gauname iš aplinkos. Tačiau kartais žmogaus protas pradeda interpretuoti tikrovę klaidingai – atsiranda tvirtas, nekoreguojamas įsitikinimas, kuris neatitinka realybės. Tokie įsitikinimai vadinami kliedesiais. Kliedesiai gali būti įvairūs – nuo persekiojimo baimės iki įsitikinimo, kad žmogus turi ypatingų galių ar net kad pasaulis išnyko. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra kliedesiai, kaip jie formuojasi, kokie jų tipai ir kada jie tampa pavojingi.

Kas yra kliedesiai ir kaip jie formuojasi?

Kliedesiai – tai patologiniai įsitikinimai, kurie yra nekoreguojami net susidūrus su aiškiais faktais, prieštaraujančiais šiems įsitikinimams. Kitaip nei paprastos klaidingos mintys, kliedesiai yra stiprūs ir nepajudinami – žmogus negali jų pakeisti net gavęs priešingų įrodymų.

Kliedesių formavimąsi gali lemti įvairūs veiksniai:

• Smegenų veiklos sutrikimai – psichikos ligos (pvz., šizofrenija, bipolinis sutrikimas, depresija su psichozės elementais) gali sukelti kliedesius.
• Organiniai smegenų pažeidimai – insultas, demencija ar neurodegeneracinės ligos gali sukelti suvokimo sutrikimus.
• Psichologiniai veiksniai – ilgalaikė izoliacija, trauminės patirtys, depresija gali lemti klaidingų įsitikinimų atsiradimą.
• Medžiagos poveikis – alkoholis, narkotinės medžiagos arba tam tikri vaistai gali sukelti kliedesius.

Persekiojimo, didybės ir nihilistiniai kliedesiai – kaip juos atpažinti?

Kliedesiai gali būti skirstomi pagal jų turinį. Kai kurie yra labiau paplitę, kiti – retesni, bet vis tiek reikšmingai veikia žmogaus gyvenimą.

1. Persekiojimo kliedesiai – kai atrodo, kad kažkas nori pakenkti

Tai vieni dažniausių kliedesių, kai žmogus įsitikinęs, kad yra sekamas, stebimas ar prieš jį rezgamos sąmokslo intrigos. Pavyzdžiui, žmogus įsitikinęs, kad jo kaimynai slapta įrengė kameras jo bute ir klausosi jo pokalbių. Arba pacientas tiki, kad vyriausybė jį persekioja ir siunčia slaptas žinutes per televizijos laidas.

Persekiojimo kliedesiai dažnai sukelia stiprų nerimą, gali paskatinti žmogų atsiriboti nuo aplinkinių arba imtis veiksmų, kad „apsisaugotų“ – kreiptis į teisėsaugą be pagrindo, įrenginėti apsaugos sistemas, keisti gyvenamąją vietą.

2. Didybės kliedesiai – kai žmogus tiki, kad turi ypatingą misiją ar galių

Didybės kliedesiai pasireiškia įsitikinimu, kad žmogus yra ypatingas, turi išskirtinių gebėjimų, yra didis išradėjas, mistinė būtybė ar istorinis veikėjas.

Pavyzdžiui, žmogus tvirtina, kad yra išrinktas gelbėti žmoniją ir turi ypatingą ryšį su dieviškomis jėgomis. Arba pacientas įsitikinęs, kad sukūrė revoliucinį išradimą, kuris pakeis pasaulį, nors jokie įrodymai to nepatvirtina.

Šie kliedesiai gali pasireikšti manijos epizoduose esant bipoliniam sutrikimui arba šizofrenijoje.

3. Nihilistiniai kliedesiai – kai žmogus tiki, kad niekas neegzistuoja

Tai retesni, bet labai sunkūs kliedesiai, kai žmogus įsitikinęs, kad jo kūnas ar net visas pasaulis nustojo egzistuoti. Pavyzdžiui, pacientas tiki, kad jo organai sunyko, kad jo kūnas jau miręs ir jis egzistuoja tik iliuzijoje. Kitas pavyzdys, žmogus tvirtina, kad pasaulis išnyko ir jis vienintelis dar likęs „kitoje realybėje“.

Nihilistiniai kliedesiai gali pasireikšti sunkios depresijos metu su psichoziniais elementais.

Kada kliedesiai tampa pavojingi pačiam žmogui ar aplinkiniams?

Kai kurie kliedesiai gali būti gana „neutralūs“, tačiau kai kurie kelia pavojų tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkai.

Pavojingos kliedesių formos:

• Imperatyviniai kliedesiai – kai žmogus tiki, kad jį valdo išorinės jėgos, kurios jam liepia ką nors daryti. Tai gali skatinti savižudišką ar agresyvų elgesį.
• Persekiojimo kliedesiai su agresija – žmogus gali pulti aplinkinius, nes mano, kad jį puola pirmi.
• Hipochondriniai kliedesiai – žmogus gali atsisakyti maisto, vaistų, manydamas, kad jie užnuodyti.
• Santykio kliedesiai – kai žmogus įsitikinęs, kad įvykiai aplinkui yra susiję su juo (pvz., televizijos laidos siunčia jam slaptus signalus), tai gali skatinti nerimą ar neracionalų elgesį.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Jeigu žmogus:

• Tvirtai tiki dalykais, kurie neatitinka realybės, ir neįmanoma jo įtikinti kitaip.
• Jo įsitikinimai sukelia didelį nerimą ar keičia jo kasdienį gyvenimą.
• Dėl savo kliedesių jis tampa pavojingas sau ar aplinkiniams.
• Kliedesiai tampa vis labiau sudėtingi, intensyvūs arba pasireiškia vis dažniau.

Svarbu laiku kreiptis į psichiatrą ar psichologą, nes kliedesiai dažnai yra rimtų psichikos sutrikimų požymis. Laiku pradėtas gydymas (psichoterapija, medikamentai) gali padėti stabilizuoti būklę ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.

Taigi kliedesiai – tai rimti suvokimo ir mąstymo sutrikimai, dėl kurių žmogus praranda ryšį su realybe. Jie gali būti įvairių formų – nuo persekiojimo baimių iki įsitikinimo, kad žmogus yra nemirtingas ar kad pasaulis išnyko. Kai kliedesiai tampa stiprūs ir nekoreguojami, jie gali kelti pavojų pačiam žmogui ar aplinkiniams. Todėl svarbu laiku atpažinti problemą ir kreiptis pagalbos – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni jo rezultatai.