Mąstymas padeda mums priimti sprendimus, spręsti problemas ir bendrauti. Tačiau kai kurie žmonės įstringa savo mintyse – jie negali atsikratyti detalių, sunkiai pereina prie naujų temų ir nuolat kartoja tas pačias mintis. Tai gali būti ne tik įprotis, bet ir rimtas mąstymo sutrikimas.

Šiame straipsnyje aptarsime patologinį smulkmeniškumą, mąstymo klampumą, perseveraciją, stereotipiją ir priverstinį mąstymą – kaip jie pasireiškia ir kokioms ligoms būdingi.

Kodėl kai kurie žmonės įstringa detalėse?

Kai žmogus nesugeba atsijoti esminės informacijos nuo nereikšmingos arba pernelyg įsikimba į smulkmenas, tai gali reikšti patologinį smulkmeniškumą arba mąstymo klampumą. Tokie žmonės detales mato kaip ypatingai svarbias, tačiau tai trukdo jiems efektyviai priimti sprendimus ir bendrauti.

Patologinis smulkmeniškumas

Patologinis smulkmeniškumas pasireiškia tuo, kad žmogus, atsakydamas į paprastą klausimą, ima pasakoti daug nereikšmingų detalių ir nesugebėdamas apibendrinti esmės.

Pavyzdžiui, gydytojas klausia paciento: „Su kuo gyvenate?“ Pacientas atsako: „Aš gyvenu name, kurį paliko man tėvai, jis turi tris aukštus, dvigubus langus, ten yra du balkonai, grindys ąžuolinės, brolis gyvena antrame aukšte…“

Svarbus faktas – su kuo gyvena – prarandamas tarp detalių.

Šis mąstymo būdas dažnai būdingas žmonėms, sergantiems epilepsija, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar organinės kilmės smegenų pažeidimais.

Mąstymo klampumas

Mąstymo klampumas pasireiškia tuo, kad žmogus negali lengvai pereiti nuo vienos temos prie kitos. Jis „įstringa“ vienoje temoje ir kalba apie tą patį ilgą laiką, net kai pokalbio tema jau pasikeitusi.

Pavyzdžiui, pacientas atsako į gydytojo klausimą, tačiau dar 10 minučių kartoja ir papildo savo atsakymą, neleidžia gydytojui pereiti prie kitos temos arba žmogus nuolat grįžta prie praeities įvykio, net jei jis jau buvo išsamiai aptartas.

Mąstymo klampumas dažnai pasireiškia demencijos, epilepsijos ar šizofrenijos atvejais.

Perseveracija, stereotipija ir priverstinis mąstymas – kaip jie pasireiškia?

Perseveracija – kai negali nustoti kartoti tų pačių minčių

Perseveracija – tai nuolatinis tos pačios minties ar žodžio kartojimas, nepriklausomai nuo pokalbio temos.

Pavyzdžiui, gydytojas klausia: „Kaip jaučiatės?“ Pacientas atsako: „Gerai.“
Kitas klausimas: „Kur gyvenate?“ Pacientas atsako: „Gerai.“

Tai būdinga insultą patyrusiems pacientams, Parkinsono liga sergantiems žmonėms ir demencijos atvejais.

Stereotipija – kai žmogus nuolat kartoja tuos pačius žodžius ar veiksmus

Stereotipija pasireiškia tada, kai žmogus nuolat kartoja tą patį veiksmą ar frazę be aiškios priežasties.

Pavyzdžiui, žmogus vis kartoja tą patį žodį arba frazę, net kai jis nėra susijęs su pokalbiu. Arba pacientas nuolat perbraukia plaukus arba trina rankas, nors tam nėra jokios aiškios priežasties.

Stereotipija dažnai būdinga šizofrenijai ir autizmo spektro sutrikimams.

Priverstinis mąstymas (mentizmas) – kai mintys atrodo „įdėtos į galvą“

Priverstinis mąstymas – tai būsena, kai žmogus jaučia, kad mintys kyla be jo valios, arba kad kažkas jas „įdeda“ arba „atimama“.

Pavyzdžiui, pacientas sako: „Kažkas valdo mano mintis, jos nėra mano“.

Kartais žmogus jaučia, kad jo mąstymas tampa automatizuotas ir nekontroliuojamas.

Šis reiškinys būdingas paranoidinei šizofrenijai.

Kokioms ligoms būdingi šie mąstymo sutrikimai?

Mąstymo klampumas, persevaracija, stereotipija ir priverstinis mąstymas gali būti susiję su šiomis ligomis:

• Epilepsija – dažnai pasireiškia patologinis smulkmeniškumas ir mąstymo klampumas.
• Šizofrenija – gali pasireikšti nerišlus mąstymas, stereotipija ir priverstinis mąstymas.
• Demencija – mąstymo klampumas ir perseveracija yra dažni simptomai.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) – patologinis smulkmeniškumas ir obsesinės mintys.
• Autizmo spektro sutrikimai – stereotipija ir polinkis kartoti veiksmus ar frazes.
• Paranoidiniai sutrikimai– priverstinis mąstymas ir paranojiškos mintys.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Jeigu žmogus nuolat įstringa savo mintyse, sunkiai pereina prie kitų temų ar nuolat kartoja tas pačias idėjas, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Pagalbos galimybės:

• Psichoterapija – padeda struktūruoti mąstymą ir mažinti obsesijas.
• Medikamentai – kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, reguliuojantys mąstymo procesus.
• Kognityvinė terapija – gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo obsesijų ar smulkmeniškumo.

Kai žmogus negali atsikratyti minčių, įstringa detalėse ar nuolat kartoja tuos pačius veiksmus, tai gali būti mąstymo sutrikimo požymis. Kartais tai tik asmenybės bruožas, tačiau jei tai trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į specialistą. Ankstyvas problemos atpažinimas gali padėti išvengti rimtesnių sutrikimų ir pagerinti gyvenimo kokybę.