Mūsų suvokimas apie save ir pasaulį formuojasi iš kasdienių patirčių, emocijų ir minčių. Tačiau kartais tam tikros mintys įgyja neproporcingai didelę svarbą – jos tampa dominuojančios, užvaldančios ir neleidžiančios objektyviai vertinti situacijų. Šios mintys vadinamos – pervertinimo idėjomis.

Jos gali svyruoti nuo perdėto dėmesio išvaizdai (dismorfofobija), perdėtos baimės dėl sveikatos (hipochondrija) iki įsitikinimo, kad žmogus turi ypatingą misiją keisti pasaulį (reformatoriaus sindromas).

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pervertinimo idėjos veikia gyvenimą, kuo jos gali būti pavojingos ir kada jos perauga į kliedesius.

Kas yra pervertinimo idėjos ir kaip jos veikia gyvenimą?

Pervertinimo idėjos – tai mintys, kurios įgauna neadekvačią reikšmę žmogaus sąmonėje. Jos kyla iš realių situacijų, tačiau laikui bėgant žmogus jas hiperbolizuoja ir negali paleisti. Tokios idėjos gali sukelti stiprų emocinį diskomfortą, daryti įtaką sprendimų priėmimui, santykiams ir netgi gyvenimo būdui.

Pervertinimo idėjų pavyzdžiai:

1. Konfliktų pervertinimas – žmogus nesugeba pamiršti menkų nesutarimų, nuolat analizuoja, kas buvo pasakyta, interpretuoja kitų veiksmus kaip sąmoningą įžeidimą.
2. Savikritikos pervertinimas – žmogus prisimena vieną nesėkmę metų metais, kaltina save dėl kiekvienos klaidos ir jaučiasi nevykęs, nepaisant aplinkinių pagyrimų ar sėkmių.
3. Socialinių situacijų pervertinimas – žmogus ilgai analizuoja, ką reiškė kito žmogaus žvilgsnis, gestas ar intonacija, įtikėdamas, kad tai buvo kažkoks slaptas ženklas prieš jį.
4. Savo vaidmens pervertinimas – žmogus yra įsitikinęs, kad jis atlieka ypatingai svarbų vaidmenį, kurio kiti neįvertina arba neatpažįsta.

Dismorfofobija, hipochondrija ir kaltės pervertinimas – kuo jie pavojingi?

Pervertinimo idėjos gali pasireikšti įvairiais būdais, bet kai kurios iš jų yra ypač sekinančios ir gali sukelti rimtų psichologinių problemų.

Dismorfofobija – kai išvaizda tampa apsėdimu

Dismorfofobija – tai perdėtas dėmesys savo išvaizdai ir įsitikinimas, kad žmogaus kūnas ar tam tikra jo dalis yra netobula, negraži arba net atstumianti. Net jei išoriniai bruožai nekelia jokių problemų aplinkiniams, žmogus gali matyti save kaip fiziškai nepriimtiną.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris turi visiškai proporcingą nosį, įsitikinęs, kad ji yra per didelė ir dėl to nenori fotografuotis, vengia žmonių, net galvoja apie plastines operacijas. Pavojus: tai gali lemti socialinę izoliaciją, depresiją ir netgi savęs žalojimą.

Hipochondrija – kai baimė susirgti tampa gyvenimo centru

Hipochondrija – tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata ir įsitikinimas, kad žmogus serga sunkia liga, net kai tam nėra medicininių pagrindų.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris jaučia menką galvos skausmą, yra įsitikinęs, kad serga vėžiu ir nuolat lankosi pas gydytojus, reikalauja papildomų tyrimų. Pavojus: tai gali sukelti stiprų nerimą, išvarginti tiek patį žmogų, tiek jo artimuosius, lemti nereikalingus medicininius tyrimus ar net gydymą.

Kaltės pervertinimas – kai žmogus jaučiasi atsakingas už viską

Kai kurie žmonės nuolat jaučia didžiulę kaltę dėl praeities veiksmų ar net dėl dalykų, kurių jie negalėjo kontroliuoti.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio artimasis mirė po sunkios ligos, mano, kad jis galėjo padaryti daugiau, nors iš tiesų padarė viską, kas buvo jo jėgose. Pavojus: kaltės pervertinimas gali lemti depresiją, emocinį išsekimą ir net savęs baudimą.

Kada pervertinimo mintys tampa kliedesiais?

Pervertinimo idėjos dažniausiai kyla iš realių patirčių, tačiau jos gali peraugti į kliedesius – tai jau patologiniai įsitikinimai, kurių žmogus negali koreguoti net susidūręs su aiškiais faktais.

Pagrindiniai skirtumai tarp pervertinimo idėjų ir kliedesių:

• Pervertinimo idėjas žmogus gali suabejoti ir pripažinti, kad jos gali būti perdėtos.
• Kliedesiai yra nekoreguojami – žmogus tvirtai tiki savo įsitikinimais, net jei jie prieštarauja logikai ir įrodymams.
• Kliedesiai dažnai keičia žmogaus elgesį radikaliai, pavyzdžiui, jis gali nutraukti santykius, keisti gyvenimo būdą ar net konfliktuoti su aplinkiniais.

Pavyzdžiai:

Pervertinimo idėja: „Atrodo, kad bendradarbiai mane ignoruoja, gal jie manęs nemėgsta.“
Kliedesys: „Visi bendradarbiai prieš mane susimokė ir slapta man kenkia.“

Pervertinimo idėja: „Aš padariau klaidą darbe, tai buvo nemalonu.“
Kliedesys: „Dėl šios klaidos aš sugrioviau viską, kas man buvo svarbu, ir nebegaliu būti tarp žmonių.“

Kada kreiptis pagalbos?

Jeigu pervertinimo idėjos ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelia didelį nerimą ar tampa nekoreguojamomis, svarbu kreiptis į specialistus.

• Psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija) gali padėti suprasti ir suvaldyti pervertinimo mintis.
• Medikamentai gali būti skiriami, jei pervertinimo idėjos sukelia stiprią depresiją ar nerimą.
• Sąmoningumo praktikos (mindfulness, meditacija) gali padėti objektyviau vertinti savo mintis.

Taigi, pervertinimo idėjos gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui – jos gali trukdyti bendrauti, didinti nerimą ir lemti neteisingus sprendimus. Kai jos tampa obsesyvios ar perauga į kliedesius, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Atpažįstant šiuos mąstymo sutrikimus, galima geriau suprasti save ir išmokti valdyti nerimą, suteikiant daugiau erdvės sveikam, subalansuotam gyvenimui.