Šizofrenija yra lėtinė ir dažnai progresuojanti liga, tačiau jos eiga gali būti labai įvairi. Kai kuriems pacientams simptomai išlieka pastovūs, kitiems – liga pasireiškia epizodais su pagerėjimo laikotarpiais. Kai kurie žmonės, pradėję gydymą ankstyvose stadijose, gali suvaldyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius šizofrenijos eigos variantus ir veiksnius, kurie lemia ligos progresavimą.

Kaip vystosi šizofrenija?

Šizofrenija retai prasideda staiga. Dažniausiai ji vystosi palaipsniui, ir pirmieji požymiai gali būti nepastebimi tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems.

Ankstyvieji simptomai („prodrominė stadija“) – pirmieji ženklai

• Žmogus tampa uždaresnis, vengia bendravimo.
• Keičiasi emocijos – atrodo abejingas, praranda susidomėjimą veiklomis.
• Atsiranda susikaupimo ir dėmesio problemų, mažėja darbingumas.
• Gali atsirasti lengvi suvokimo sutrikimai, neaiškūs įtarimai.

Ši stadija gali trukti keletą mėnesių ar net metų, todėl artimiesiems dažnai sunku atpažinti, kad žmogus serga.

 Ūminė fazė – stiprūs simptomai

• Pasireiškia kliedesiai, haliucinacijos, dezorganizuotas mąstymas ir elgesys.
• Žmogus gali tapti labai įtarus, agresyvus arba visiškai atsiriboti nuo aplinkos.
• Kasdienis funkcionavimas smarkiai pablogėja – žmogus gali prarasti darbą, nebesirūpinti savimi.

Ši fazė reikalauja skubios medicininės pagalbos, dažnai būtinas gydymas ligoninėje.

Stabilizacijos fazė – gydymo pradžia ir simptomų mažėjimas

• Po medikamentinio gydymo simptomai pamažu mažėja.
• Žmogus gali grįžti į kasdienį gyvenimą, bet gali išlikti liekamieji simptomai.
• Gydymo tęstinumas yra labai svarbus – be jo liga gali vėl paaštrėti.

Liekaninė (rezidualinė) fazė – gyvenimas su šizofrenija

• Po ūminės fazės kai kurie simptomai gali išlikti, bet tampa ne tokie ryškūs.
• Gali likti emocinis skurdumas, socialinė izoliacija, motyvacijos stoka.
• Tinkamas gydymas ir psichosocialinė pagalba gali padėti žmogui prisitaikyti ir gyventi kuo įprastesnį gyvenimą.

Pagrindiniai šizofrenijos eigos variantai

Šizofrenijos eiga gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo žmogaus būklės ir gydymo.

 1. Nuolatinė (progresuojanti) eiga

• Liga vystosi palaipsniui, simptomai blogėja.
  • Kasdienis funkcionavimas vis labiau prastėja.
  • Dažnai baigiasi socialine izoliacija ir visišku savarankiškumo praradimu.
  • Toks atvejis pasitaiko rečiau, dažniausiai žmonėms, kurie nesigydo arba gydosi pavėluotai.

 2. Epizodinė eiga su progresuojančiu defektu

• Liga pasireiškia psichozės epizodais, tarp kurių būna pagerėjimo laikotarpiai.
• Po kiekvieno epizodo gali išlikti liekamųjų simptomų, pavyzdžiui, emocinis skurdumas ar mąstymo sutrikimai.
• Kiekvienas naujas epizodas gali pabloginti bendrą paciento būklę.

 3. Epizodinė eiga su stabiliomis remisijomis

• Pasireiškia atskiri ligos epizodai, bet po jų pacientas beveik visiškai atsigauna.
• Jei žmogus laikosi gydymo režimo, jis gali ilgai išlaikyti gerą būklę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
• Tai vienas iš geresnių ligos eigos variantų.

 4. Vienkartinis epizodas su visišku pasveikimu

• Kai kuriems žmonėms šizofrenijos epizodas gali pasireikšti tik kartą gyvenime.
• Po tinkamo gydymo žmogus gali visiškai grįžti į normalų gyvenimą ir daugiau nepatirti simptomų.
• Tai rečiausias šizofrenijos eigos variantas.

Kas lemia šizofrenijos progresavimą?

Ne visi pacientai patiria sunkias ligos formas. Yra veiksnių, kurie gali pagerinti ar pabloginti ligos eigą:

Veiksniai, gerinantys prognozę:

• Ankstyva diagnozė ir laiku pradėtas gydymas.
• Stiprus socialinis palaikymas (šeima, draugai, terapija).
• Gera gydymo laikymosi disciplina (vaistų vartojimas, psichoterapija).
• Gebėjimas išlaikyti darbo vietą ar kitą veiklą.

 Veiksniai, bloginantys prognozę:

• Gydymo vengimas arba pertraukinėjimas.
• Ilgai negydyti psichozės epizodai.
• Psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) vartojimas.
• Stiprus socialinis izoliavimasis, nedarbas, neigiama aplinka.

Kaip išvengti ligos progresavimo?

Nors šizofrenija neišgydoma, ją galima kontroliuoti tinkamai gydantis. Keli svarbiausi dalykai, kurie gali padėti:

• Reguliarus vaistų vartojimas – net jei simptomai susilpnėjo, gydymo nutraukimas gali sukelti atkrytį.
• Psichoterapija ir socialinė pagalba – padeda mokytis gyventi su liga.
• Fizinė ir psichinė sveikata – sveikas gyvenimo būdas, miegas, aktyvumas gali padėti stabilizuoti būklę.
• Palaikantys artimieji – jų supratimas ir parama yra labai svarbūs.

Šizofrenijos eiga gali būti labai skirtinga – nuo lengvų epizodų su visišku pasveikimu iki lėtos, progresuojančios ligos. Ankstyvas diagnozavimas, tinkamas gydymas ir stiprus socialinis palaikymas gali padėti pacientui gyventi kuo įprastesnį gyvenimą. Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti sunkių pasekmių.