Šizofrenija yra viena paslaptingiausių ir sudėtingiausių psichikos ligų. Nors mokslas jau atrado daug šios ligos aspektų, vienos aiškios priežasties, kodėl ji išsivysto, vis dar nėra. Tačiau egzistuoja kelios pagrindinės hipotezės, aiškinančios šizofrenijos atsiradimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime mokslines teorijas ir pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali prisidėti prie šios ligos išsivystymo.

Ar šizofrenija paveldima? Genetinė teorija

Viena iš svarbiausių šizofrenijos atsiradimo hipotezių yra genetinė teorija. Tyrimai rodo, kad ši liga dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimos nariai jau sirgo šizofrenija ar kitais psichikos sutrikimais.

• Jei abu tėvai serga šizofrenija, tikimybė susirgti vaikui yra iki 40 proc.
• Jei serga vienas iš tėvų – tikimybė apie 10 proc.
• Jei serga vienas iš brolių/seserų – apie 8 proc.
• Bendroje populiacijoje tikimybė susirgti šizofrenija yra apie 1 proc.

Vis dėlto šizofrenija nėra vien tik paveldima liga – genetiniai veiksniai padidina riziką, bet nėra vienintelė priežastis.

Biocheminė teorija: dopamino perteklius

Mokslininkai pastebėjo, kad šizofrenijos simptomus dažnai sukelia sutrikusi neurotransmiterių (cheminių junginių, perduodančių signalus smegenyse) pusiausvyra. Viena pagrindinių hipotezių yra dopaminerginė teorija, kuri teigia, kad šizofrenijos metu smegenyse sutrinka dopamino reguliacija.

• Per didelis dopamino aktyvumas mezolimbinėje sistemoje gali sukelti haliucinacijas ir kliedesius.
• Per mažas dopamino aktyvumas mezokortikaliniame kelyje siejamas su emocijų skurdumu, motyvacijos praradimu ir mąstymo sutrikimais.
• Serotonino ir glutamato sistemos pokyčiai taip pat gali turėti įtakos ligos eigai.

Todėl dauguma šizofrenijos gydymui skirtų vaistų yra nukreipti į dopamino ir kitų neurotransmiterių reguliavimą.

Smegenų vystymosi sutrikimų teorija

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad šizofrenija gali būti susijusi su nepilnai išsivysčiusiomis smegenų struktūromis arba neuronų migracijos sutrikimais nėštumo metu.

• Skenuojant šizofrenija sergančių pacientų smegenis, pastebimi sumažėjęs pilkosios medžiagos kiekis, išsiplėtę smegenų skilveliai ir nepakankama prefrontalinės žievės veikla.
• Manoma, kad kai kuriems žmonėms šizofrenijos rizika „užprogramuojama“ dar prieš gimimą, bet liga pasireiškia tik esant tam tikriems išoriniams veiksniams.

 Aplinkos veiksniai: kas gali išprovokuoti šizofreniją?

Nors genetika ir biochemija vaidina svarbų vaidmenį, šizofrenijos atsiradimą gali paskatinti ir įvairūs aplinkos veiksniai. Jie gali veikti tiek nėštumo metu, tiek ankstyvoje vaikystėje ar paauglystėje.

 1. Nėštumo ir gimdymo veiksniai:

• Mitybos trūkumas nėštumo metu gali sutrikdyti smegenų vystymąsi.
• Virusinės infekcijos nėštumo metu, tokios kaip gripas, gali padidinti šizofrenijos riziką vaikui.
• Hipoksija (deguonies trūkumas gimdymo metu) gali pakenkti smegenų vystymuisi.

 2. Vaikystės ir paauglystės įvykiai:

• Stiprus stresas ar trauminiai įvykiai vaikystėje gali sutrikdyti emocinį ir kognityvinį vystymąsi.
• Emocinis ar fizinis smurtas šeimoje gali padidinti psichikos sutrikimų riziką.
• Tėvų atstūmimas, vaikystėje patirtas socialinis izoliuotumas gali lemti psichologinius sunkumus.

 3. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas:

• Marihuana, LSD ir amfetaminai gali sukelti psichozinius epizodus, o kai kuriais atvejais – išprovokuoti šizofreniją žmonėms, turintiems genetinį polinkį.
• Reguliarus narkotikų vartojimas paauglystėje padidina šizofrenijos riziką.

Streso diatezės modelis: kaip genetika ir aplinka susijungia?

Daugelis mokslininkų laikosi streso diatezės modelio, kuris teigia, kad šizofrenija išsivysto esant sąveikai tarp genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių.

• Jei žmogus turi stiprų genetinį polinkį, jam gali užtekti nedidelio aplinkos veiksnio, kad liga išsivystytų.
• Jei genetinis polinkis yra silpnesnis, ligai išprovokuoti gali prireikti didelio streso ar kelių rizikos veiksnių.

Kas gali sumažinti šizofrenijos riziką?

Nors šizofrenija nėra visiškai išvengiama liga, tam tikri veiksniai gali padėti sumažinti riziką:

• Sveika nėštumo priežiūra (tinkama mityba, vengimas virusinių ligų, sveikas gyvenimo būdas).
• Emocinė parama vaikystėje – stiprūs socialiniai ryšiai, saugi šeimos aplinka.
• Streso valdymas ir psichologinė pagalba – ankstyvas nerimo ar depresijos gydymas.
• Vengimas psichoaktyvių medžiagų – ypač paauglystėje.

Šizofrenija yra daugiaveiksnė liga, kurios priežastys susijusios su genetika, biocheminiais pokyčiais ir aplinkos veiksniais. Nors šios ligos negalima visiškai išvengti, sveikas gyvenimo būdas, emocinė parama ir ankstyvas rizikos veiksnių valdymas gali padėti sumažinti jos atsiradimo tikimybę. Mokslininkai toliau tiria šios ligos mechanizmus, siekdami rasti efektyvesnius gydymo būdus ir galbūt ateityje net jos prevencijos galimybes.