Šizofrenija – tai psichikos sutrikimas, turintis ilgalaikę įtaką žmogaus mąstymui, elgesiui ir emocijoms. Dažnai ši liga prasideda palaipsniui, o jos pirmieji simptomai gali būti nepastebimi arba interpretuojami kaip nuovargis ar emocinė krizė. Ankstyvas simptomų atpažinimas yra labai svarbus, nes ankstyvas gydymas gali padėti geriau kontroliuoti ligos eigą.

Pagrindiniai šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos simptomai skirstomi į tris pagrindines grupes:

• Pozityvūs simptomai – tai elgesio ir mąstymo pokyčiai, kurių sveiki žmonės nepatiria.
• Negatyvūs simptomai – tai funkcijų praradimas, pvz., emocijų stoka, motyvacijos sumažėjimas.
• Kognityviniai simptomai – tai mąstymo ir suvokimo sutrikimai.

Pozityvūs simptomai

Šie simptomai vadinami „pozityviais“ ne todėl, kad yra geri, bet todėl, kad jie yra nauji ar atsiradę papildomai prie normalaus žmogaus patyrimo.

1. Kliedesiai – tvirtai įsitvirtinę įsitikinimai, kurie neatitinka tikrovės ir nepakeičiami net susidūrus su priešingais įrodymais.

•   Persekiojimo kliedesiai – žmogus mano, kad jį stebi, seka ar nori pakenkti.
•   Didybės kliedesiai – žmogus tiki, kad turi ypatingų galių, gali išgelbėti pasaulį ar yra išrinktasis.
•   Santykio kliedesiai – žmogus mano, kad įvykiai aplink jį turi ypatingą prasmę ar yra susiję tik su juo.

2. Haliucinacijos – jutiminiai potyriai, kurie neturi realaus pagrindo.

•  Klausos haliucinacijos – dažniausiai žmonės girdi balsus, kurie gali liepti ką nors daryti, komentuoti jų veiksmus.
•  Regos haliucinacijos – gali būti matomi žmonės, šešėliai ar objektai, kurių nėra.
•  Uoslės, skonio ar lytėjimo haliucinacijos – retesnės, bet gali pasireikšti kaip nemalonūs kvapai ar kūno pojūčiai.

3. Dezorganizuotas mąstymas ir kalba

•  Kalba gali tapti nerišli, sunkiai suprantama.
•  Mintys gali būti padrikos arba neaiškios.
•  Kai kuriems žmonėms būdingas „šizofazinė“ kalba – žodžių kratinys be aiškios prasmės.

4. Keistas elgesys

• Nepaaiškinami judesiai ar keisti ritualai.
• Nenuspėjamos emocinės reakcijos ar netikėti agresyvūs veiksmai.
• Staigus domėjimasis neįprastais ar mistiniais dalykais.

Negatyvūs simptomai

Negatyvūs simptomai reiškia funkcijų sumažėjimą arba praradimą. Jie gali būti painiojami su depresija ar socialiniu užsidarymu.

1. Emocijų nuskurdimas

•   Veido išraiškos tampa monotoniškos, emocijos atrodo „prislopintos“.
•   Žmogus gali nereaguoti į juokus, liūdnus įvykius ar džiaugsmingas akimirkas.

2. Motyvacijos ir valios praradimas

 Žmogui sunku atlikti net paprastus veiksmus, pvz., rūpintis higiena, išeiti iš namų, dirbti ar mokytis.

3. Socialinė izoliacija

Sergantysis atsiriboja nuo aplinkos, vengia draugų, šeimos, nustoja domėtis anksčiau mėgstamomis veiklomis.

4. Kalbos skurdumas

•  Atsakymai į klausimus tampa trumpi, lakoniški.
•  Žmogus gali vengti pokalbių ar visai nutilti.

Kognityviniai simptomai

Tai mąstymo ir suvokimo sutrikimai, kurie gali apsunkinti kasdienį gyvenimą.

1. Sutrikusi dėmesio koncentracija – sunku susikaupti ties viena užduotimi.
2. Atminties problemos – sunku įsiminti informaciją, mokytis naujų dalykų.
3. Loginio mąstymo sutrikimai – sunku suvokti priežasties ir pasekmės ryšius, planuoti veiksmus.

Kaip atpažinti pirmuosius šizofrenijos požymius?

Ankstyvieji simptomai gali būti nepastebimi, tačiau dažnai pasireiškia šie elgesio pokyčiai:

• Keisti įtarimai ar įsitikinimai – žmogus gali manyti, kad kiti jį stebi, kad visi elgiasi įtartinai.
• Keisti pojūčiai – girdimi balsai, regimi šešėliai, juntamas nepaaiškinamas nerimas.
• Emocijų pokyčiai – staigūs nuotaikų svyravimai, socialinis atsiribojimas.
• Mokymosi ar darbo problemos – anksčiau produktyvus žmogus staiga tampa išsiblaškęs, neefektyvus.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei žmogus ar jo artimieji pastebi minėtus simptomus, svarbu kuo anksčiau kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti ligos progresavimo ir sumažinti simptomų sunkumą.

Šizofrenijos simptomai yra įvairūs ir gali pasireikšti skirtingai. Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvuosius požymius, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti gydymą. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus išmoks valdyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.