Šizofrenija nėra vienalytė liga – ji gali pasireikšti skirtingais simptomų deriniais ir eigos formomis. Nors visoms šizofrenijos formoms būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų ir valios sutrikimai, kiekviena iš jų turi savo specifinius bruožus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines šizofrenijos formas ir jų pasireiškimo būdus.

Paranoidinė šizofrenija

Dominuoja kliedesiai ir haliucinacijos. Būdingi bruožai:

• Persekiojimo ar didybės kliedesiai – žmogus įsitikinęs, kad jį seka, stebi ar prieš jį rengiamas sąmokslas.
• Haliucinacijos – dažniausiai klausos (girdimi balsai, komentuojantys ar įsakantys ką nors daryti).
• Santykio kliedesiai – žmogus mano, kad įvykiai aplink jį turi ypatingą reikšmę ir yra susiję su juo.
• Santykinai išsaugota logika – žmogus gali būti gana gerai funkcionuojantis, tačiau jo mintys iškraipytos ligos.

Pavyzdžiui, žmogus įsitikinęs, kad kaimynai stebi jį per sienas, telefoną seka slaptos tarnybos, o televizijos laidos siunčia jam slaptas žinutes.

Hebefreninė (dezorganizuota) šizofrenija

Dominuoja emocinis ir elgesio chaosas. Būdingi bruožai:

• Neprognozuojamas, kvailiojantis elgesys – pacientai gali neadekvačiai juoktis, kvailioti, elgtis kaip vaikai.
• Emocinis nenuoseklumas – gali staiga pereiti iš juoko į pyktį, liūdesį ar apatiją.
• Nerišli kalba ir padrikos mintys – sunku sekti pokalbį, pacientai kalba nerišliais sakiniais.
• Nesirūpinimas higiena ir išvaizda – pacientai gali atrodyti apleisti, jų drabužiai netvarkingi, nesuderinti.

Pavyzdžiui, jaunas vyras, kuris buvo gabus studentas, staiga tampa neprognozuojamas, keistai elgiasi viešose vietose, juokiasi ne vietoje ir demonstruoja neadekvačias emocijas.

Katatoninė šizofrenija

Sutrinka judesiai ir motorika. Būdingi bruožai:

• Stuporas (sustingimas) – pacientas gali valandų ar net dienų laikyti keistą kūno pozą, nesugebėdamas pajudėti.
• Ekstremalus susijaudinimas – priešingai, kai kurie pacientai gali judėti hiperaktyviai, kartoti tuos pačius judesius ar žodžius.
• Echolalija ir echopraksija – pacientai gali automatiškai kartoti kitų žmonių žodžius ar veiksmus.
• Atsisakymas bendrauti – pacientai gali nereaguoti į klausimus ar nurodymus, atrodyti „atsiriboję“ nuo pasaulio.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris staiga sustingsta neįprastoje pozoje ir valandų valandas nepajuda, net jei bandoma jį pajudinti.

Paprastoji (nediferencijuota) šizofrenija

Dominuoja bendras asmenybės nykimas. Būdingi bruožai:

• Lėtas asmenybės ir emocijų nykimas – žmogus tampa vis mažiau emocingas, mažėja motyvacija.
• Mažėja energija ir socialinė veikla – pacientas praranda susidomėjimą darbu, draugais, pomėgiais.
• Sutrinka mąstymas – atsiranda nesusijusių minčių, sunku išlaikyti pokalbio liniją.
• Gali būti pavieniai kliedesiai ar haliucinacijos, bet jie nėra dominuojantys.

Pavyzdžiui, paauglys, kuris anksčiau buvo aktyvus ir turėjo daug draugų, staiga tampa labai uždaras, nesidomi aplinka, nustoja lankyti mokyklą, dažnai sėdi vienas be jokios veiklos.

Rezidualinė šizofrenija

Simptomai lieka po ligos epizodų. Būdingi bruožai:

• Lengvi ar išlikę šizofrenijos simptomai po psichozės epizodo.
• Emocijų skurdumas, sumažėjusi motyvacija, užsidarymas savyje.
• Liekaniniai kliedesių ar haliucinacijų fragmentai, tačiau jie nėra tokie ryškūs kaip aktyvios ligos metu.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris po hospitalizacijos dėl šizofrenijos epizodo išlieka labai pasyvus, mažai kalba, vengia bendravimo ir atrodo emociškai atitrūkęs.

Kaip nustatoma šizofrenijos forma?

Psichiatrai diagnozuoja šizofrenijos formą pagal vyraujančius simptomus.

• Jei dominuoja kliedesiai ir haliucinacijos – paranoidinė šizofrenija.
• Jei pagrindinis simptomas yra chaotiškas elgesys ir emocinis nestabilumas – hebefreninė šizofrenija.
• Jei pacientas sustingsta arba rodo keistus judesius – katatoninė šizofrenija.
• Jei vyrauja asmenybės ir motyvacijos nykimas – paprastoji šizofrenija.
• Jei simptomai lieka po aktyvios ligos fazės – rezidualinė šizofrenija.

Šizofrenija gali pasireikšti labai įvairiai – nuo persekiojimo kliedesių iki visiško emocinio užsidarymo. Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti simptomus bei pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė suvaldyti ligą ir išsaugoti žmogaus gebėjimą normaliai funkcionuoti visuomenėje.