Mūsų smegenys kiekvieną dieną apdoroja milžinišką kiekį informacijos iš aplinkos. Paprastai šis procesas vyksta sklandžiai, leidžiant mums tiksliai suvokti pasaulį. Tačiau kartais smegenys interpretuoja informaciją klaidingai – tai vadinama iliuzija. Iliuzijos gali būti kasdieniai reiškiniai, pavyzdžiui, optinės apgaulės, arba jos gali būti susijusios su psichikos sveikatos sutrikimais.

Kas yra iliuzija?

Iliuzija – tai klaidingas realaus objekto ar reiškinio suvokimas. Skirtingai nei haliucinacijos, kurios kyla be jokio išorinio stimulo, iliuzijos atsiranda tuomet, kai egzistuojantis objektas ar garsas yra interpretuojamas netiksliai.

Kodėl atsiranda iliuzijos?

Iliuzijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

• Sensoriniai apribojimai – mūsų pojūčių sistemos turi ribas, dėl kurių tam tikromis sąlygomis suvokimas tampa klaidingas.
• Smegenų kompensavimo mechanizmai – kai kurių pojūčių trūkumas kompensuojamas kitų pojūčių sustiprinimu.
• Psichologinės būsenos įtaka – baimė, nerimas, nuovargis ar stresas gali paskatinti iliuzijų atsiradimą.
• Fiziniai veiksniai – šviesos, garso ar perspektyvos pokyčiai gali sukurti iliuzinį efektą.

Iliuzijų tipai

Fizikinės iliuzijos

Fizikinės iliuzijos kyla dėl gamtos dėsnių ir yra visiškai normalios. Pavyzdžiui, panardinus šaukštą į stiklinę vandens, jis atrodo perlūžęs, nes vanduo keičia šviesos lūžio kampą. Tolumoje esantys objektai atrodo mažesni nei tie, kurie yra arčiau, nes taip veikia mūsų regėjimo sistema.

Fiziologinės iliuzijos

Šios iliuzijos susijusios su mūsų jutimų sistemų veikimo ypatumais. Pavyzdžiui, jei ilgą laiką žiūrime į ryškų objektą, o paskui nukreipiame žvilgsnį į baltą sieną, galime matyti to objekto spalvinį atspaudą. Sukiojant galvą į šonus po ilgo žiūrėjimo į ekraną, gali atrodyti, kad vaizdas vis dar juda.

Afektogeninės iliuzijos

Afektogeninės iliuzijos atsiranda veikiant emocijoms, pavyzdžiui, baimei ar nerimui. Pavyzdžiui, tamsiame kambaryje paliktas apsiaustas gali būti palaikytas žmogumi. Vaikštant miške ir girdint lapų šlamesį, gali atrodyti, kad kažkas tyko už medžių.

Regos iliuzijos

Regos iliuzijos yra vienos dažniausių ir gali atsirasti tiek dėl fizinių veiksnių, tiek dėl psichologinių būsenų. Pavyzdžiui, kilimo ar tapetų raštuose žmonės kartais mato veidus ar kitus atpažįstamus vaizdus. Saulėlydžio metu matomas objektas gali atrodyti kitokios spalvos nei dienos šviesoje.

Klausos iliuzijos

Klausos iliuzijos kyla, kai žmogus klaidingai interpretuoja garsus. Pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje gali atrodyti, kad kas nors pašaukė vardu, nors niekas nekalbėjo. Žmogus gali manyti, kad žmonės aplink jį šnabždasi ar kalba apie jį, nors jie tiesiog šnekučiuojasi apie kasdienius dalykus.

Uoslės iliuzijos

Uoslės iliuzijos pasireiškia tada, kai žmogus jaučia kvapus kitaip, nei jie yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, patyrę traumą ar stresą, gali jausti nemalonų kvapą, kurio iš tikrųjų nėra. Viena pacientė teigė, kad cukraus kvapas jai atrodo kaip supuvusių kiaušinių kvapas.

Lytėjimo iliuzijos

Lytėjimo iliuzijos susijusios su klaidingu fizinio kontakto suvokimu. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti, kad ant jo odos kažkas ropoja, nors ten nieko nėra. Ligoninėje pacientas gali jausti, kad jo kūnas spaudžiamas, nors jokio spaudimo nėra.

Iliuzijų ir psichikos sutrikimų sąsajos

Nors dauguma iliuzijų yra natūralios ir atsiranda visiems žmonėms, kai kurios gali būti psichikos ar neurologinių sutrikimų požymis.

• Šizofrenija – sergantys žmonės gali matyti objektus, kurių nėra, arba girdėti grasinančius garsus ten, kur jų nėra.
• Nerimo sutrikimai – žmogus gali pernelyg jautriai reaguoti į garsus, manydamas, kad jam gresia pavojus.
• Migrena ar epilepsija – tam tikri regos iškraipymai gali būti šių sutrikimų simptomai.

Kaip atskirti paprastas iliuzijas nuo psichikos sutrikimų?

• Jei iliuzija yra trumpalaikė ir išnyksta, kai žmogus supranta, kad apsiriko, tai yra normalu.
• Jei žmogus atkakliai tiki klaidingu suvokimu, nepaisant aiškių įrodymų, tai gali būti psichikos sutrikimo požymis.
• Jei iliuzijos trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus.

Kaip reaguoti į iliuzijas?

• Pabandyti rasti loginį paaiškinimą. Kartais pakeitus apšvietimą ar kampą, iliuzija dingsta.
• Atkreipti dėmesį į emocinę būklę. Jei žmogus patiria daug streso, jo suvokimas gali būti iškreiptas.
• Kreiptis į specialistą. Jei iliuzijos tampa dažnos ar kelia nerimą, gali būti naudinga pasitarti su psichologu ar neurologu.

Iliuzijos – tai natūrali smegenų veiklos dalis, tačiau jos gali būti ir rimtų sutrikimų signalas. Supratimas apie iliuzijas padeda geriau suvokti, kaip mūsų smegenys dirba ir kodėl kartais jos mus „apgauna“. Jei iliuzijos tampa įkyrios ar trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu ieškoti pagalbos.