Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viskas gyvenime tvarkoje: turime darbą, būstą, santykius, stabilumą. Tačiau viduje – tuštuma, nuovargis, įtampa. Dažnai tai yra ženklas, kad gyvename ne pagal savo vidinį kompasą, o pagal išorinius „reikia“.

Kada kyla vidinė įtampa?

Kai mūsų kasdieniai veiksmai neatitinka vidinių norų ir vertybių. Kai einame ne ten, kur traukia širdis, o ten, kur „turėtume“ eiti – dėl tėvų, partnerio, visuomenės lūkesčių. Tada pradeda kauptis stresas, kuris dažnai neturi aiškios priežasties.

Gyvenimas pagal „reikia“

• Baigei mokslus, nes „taip reikia“.
• Dirbi ten, kur „saugu“.
• Dalyvauji renginiuose, nes „taip daro visi“.
• Neturi kada pagalvoti, ar tau to iš tikrųjų reikia.

Laikui bėgant tai sukelia nuovargį, o gyvenimas ima panašėti į automatinį režimą. Tuomet stresą kelia ne tik konkretūs įvykiai, bet ir bendra krypties stoka.

Kodėl svarbu turėti tikslą?

Tikslas padeda:

• atsirinkti, kur verta eiti ir kur – ne,
• sutelkti dėmesį,
• jausti prasmingumą,
• neprarasti energijos smulkmenose.

Kai neturime tikslo, galime blaškytis, sutikti viskam, persidirbti, o galiausiai – jaustis tušti.

Kaip grįžti prie savęs?

1. Klausk savęs: ką aš iš tikrųjų noriu veikti? Kur man gera būti?

2. Stebėk kūną: kada jaučiu įkvėpimą, energiją? O kada – įtampą?

3. Apžvelk savaitę: ar nors truputi skiri laiko tam, kas svarbu tau pačiam?

4. Nebijok keisti krypties: jei jaučiate, kad einate ne ten – sustokite, įvertinkite, pasirinkite iš naujo.

Jei nieko nekeisi – kas bus?

Galbūt išoriškai būsite sėkmingi. Bet viduje – išsekę. O kai vidinis pasaulis neatitinka išorinio, kūnas siunčia signalus: nerimas, įtampa, nemiga, nepasitenkinimas.

Gyvenimas be krypties – tai ne laisvė, o blaškymasis. Tik tada, kai einame ten, kur iš tikrųjų norime – sumažėja vidinė įtampa. Tikslas neprivalo būti didelis – svarbu, kad jis būtų jūsų. Net vienas žingsnis į norimą pusę gali pakeisti savijautą.